koronavirusas

Koronavirusai (RNR virusai), kaip nurodo Užkrečiamųjų ir AIDS ligų centras, dėl savo paviršinių savybių (išvaizdos panašios į karūną per elektroninį mikroskopą) virusai pavadinti lotynišku žodžiu „corona“ reiškiančiu karūną.

Koronavirusai atrasti 1960 m. Jie gali infekuoti ir žmones, ir gyvūnus (įskaitant paukščius ir žinduolius). Kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto epitelio ląstelės yra pirmieji viruso taikiniai. Šių virusų plitimo keliai: fekalinis oralinis, per orą, per aplinkos daiktus. Šiai dienai žinoma, kad septyni koronavirusai infekuoja žmones. Dažniausiai pasitaikantys koronavirusai gali sukelti ne tik peršalimo simptomus, bet ir sunkias apatinių kvėpavimo takų infekcijas.

Žmonėms infekcijos, kurias sukelia dažniausiai pasitaikantys koronavirusai, yra lengvos ar besimptomės, tačiau mirtinų atvejų taip pat registruota. Retkarčiais šie virusai gali sukelti apatinių kvėpavimo takų infekcijas, pneumoniją. Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, esantiems imunosupresinėje būklėje, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams.

Nuo 2002 m. du nauji koronavirusai sukėlė protrūkius tarp žmonių: SŪRS-CoV (angl. SARS-CoV, 2002) ir Artimųjų rytų respiracinio sindromo (angl. MERS-CoV, 2012). Naujas koronavirusas (2019-nCoV arba COVID-19) siejamas su protrūkiu Uhane yra artimai susijęs su SŪRS-CoV. Įtariama, kad virusas pavojingiausias mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems sveikatos problemų asmenims. Siekiant suvaldyti pandemiją, buvo pradėti skiepyti vakcina nuo koronaviruso.

Svarbiausia informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje specialiame puslapyje.