
Valdantiesiems kalbant, jog artimiausioje perspektyvoje papildomi asignavimai krašto apsaugai bus skiriami iš valstybės skolintų lėšų, kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė stebisi, kodėl dabartinė Vyriausybė sprendimus apie reikalingas lėšas saugumui piliečiams pristato tik kaip techninį sprendimą. Anot politikės, šioje situacijoje visuomenės įsitraukimas ir siekis paaiškinti, kas vyksta pasaulyje, yra būtinas.
Konservatorės teigimu, reikia įvertinti ir tai, jog po paskutinės Valstybės gynimo tarybos (VGT), kuomet iškeltas ambicingas tikslas nuo kitų metų gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), iš esmės pasikeitė viskas. Todėl, leidžia suprasti parlamentarė, reikia ir iš naujo įvertinti, ar šaliai nederėtų investuoti į tokią ginkluotę ir karinę techniką, kuri pasiektų Lietuvą greičiau.